Bendrasis informacijos tel. 8 800 20500
Vykstantys teisminiai ginčai
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Biudžetinė įstaiga,

Verkių g. 25C, LT-08223 Vilnius
Tel. 8 5 2135166,
faks. 8 5 2135270.
El.p. rastine@regula.lt
Mus rasite čia

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 188706554.
Komisija byloje dalyvauja kaip šalis

1. Byla: Seimo nariai B. Vėsaitė, K. Daukšys, M. Varaška v. Energetikos ministerija, Komisija.
Instancija: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Objektas: Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1-214 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašo nustatymo“
1.2 punkto ir Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1-215 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo (2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 1-283 redakcija) 4 punkto toje dalyje, kurioje apibrėžta pirmoji sąvoka – viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje, 6.2 ir 8.2 punktų atitikimas Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 40 daliai bei Šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnio 1 daliai, bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-215 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo (2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 1-283 redakcija) 25 punkto, Komisijos 2007 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. O3-82 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos skaičiavimo metodikos“ patvirtintos Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos skaičiavimo metodikos (2010 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. O3-245 redakcija) 3 punkto ir Komisijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. O3-328 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašo (2011 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. O3-35 redakcija) 4 punkto atitikimas Elektros energetikos įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 dalims.
Prašymas: Panaikinti minėtų teisės aktų ginčijamus punktus.
Motyvas: Pareiškėjų teigimu, Lietuvoje galiojantis teisinis VIAP reguliavimas elektros energetikos ir šilumos ūkio sektoriuose yra prieštaringas – poįstatyminiai teisės aktai, kuriuose turėtų būti detalizuojamos aptariamų įstatymų nuostatos, šiems įstatymams prieštarauja. Toks ydingas reguliavimas, anot pareiškėjų, daro žalą teisiniam valstybės stabilumui, iškreipia konkurenciją tarp elektros energetikos ir šilumos ūkio įmonių bei pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus termofikacijos rėmimo principus.
Sprendimas: Byla sustabdyta, kol LR Konstituciniame teisme bus išnagrinėta byla Nr. 34/2011.

2. Byla: AB “Achema” v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Komisija.
Instancija: Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Objektas: Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-215, 25 ir 26.2 punktų, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. O3-328, 4 punkto ir Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. O3-166, 3 punkto atitikimas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymui 15 straipsniui ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 dalims, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 patvirtintos Nacionalinės energetikos strategijos 13.10 punktui. Taip pat dėl Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1-214 “Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašo nustatymo” 1.2 punkto ir Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-215, 4, 6.2 ir 8.2 punktų atitikties Energetikos įstatymo 2 straipsnio 19 daliai, Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 40 ir 41 dalims bei Europos Sąjungos direktyvų 2003/54/EB ir 2009/72/EB nuostatoms bei Tarybos 2004 m. vasario 11 d. direktyvos 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje ir iš dalies keičiančios Direktyvą 92/42/EEB, nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 patvirtintos Nacionalinės energetikos strategijos 11.6, 11.7, 13.6 ir 13.7 punktams.
Prašymas: Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės AB “Achema” naudai padarytą žalą, t. y. atlyginti AB “Achema” nuostolius pagal skundo pateikimo dieną turimus įrodymus, priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Motyvas: Pareiškėjo teigimu, minėti Energetikos ministerijos ir Komisijos teisės aktai neatitinka aukštesnės galios teisės aktų ir nustato prieštaraujantį reguliavimą, t. y. nustato pareigą pareiškėjui kaip elektros energijos gamintojui mokėti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokestį, kurio nėra nustatyta aukštesnės galios teisės aktuose.
Sprendimas: Byla sustabdyta, kol LVAT išnagrinės administracinę bylą Nr. I-3-2011 pagal Seimo narių B. Vėsaitės, K. Daukšio, M. Varaškos skundą Energetikos ministerijai ir Komisijai.

3. Byla. UAB ,,R&G Allianz“ vs. Komisija.
Instancija: Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Objektas: Komisijos skatinimo kvotų paskirstymo aukciono komiteto 2012 m. gruodžio 10 d. viešojo posėdžio protokolas Nr. A4-3 (ta dalimi, kuria pareiškėjas pašalinamas iš aukciono dalyvių sąrašo).
Prašymas: panaikinti Komisijos Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono komiteto 2012 m. gruodžio 10 d. viešojo posėdžio metu priimto sprendimo dalį, kuriuo UAB ,,R&G Allianz” dokumentai buvo atmesti, ir įpareigoti Komisiją pašalinti padarytą pažeidimą, tai yra priimti UAB ,,R&G Allianz” dokumentus bei įrašyti bendrovę kaip teisėtą aukciono dalyvę į aukciono dalyvių sąrašus.
Motyvas: pareiškėjas teigia, kad Komitetas, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas nepateikė visų kvotų paskirstymo aukcionų nuostatuose nustatytų dokumentų, nepagrįstai pašalino pareiškėją iš aukciono dalyvių sąrašo. Pareiškėjo teigimu, pareiškėjo atžvilgiu taikytina nuostatų 35 punkte nurodyta išimtis dėl teisės neteikti dalies dokumentų.

4. Byla: AB ,,Achema” v. Komisija; Trečiasis suinteresuotas asmuo  - Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Instancija: Vilniaus apygardos administracinis teismas 
Objektas: Komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“ (Žin., 2012, Nr. 122-6179), pakeisto Komisijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-420 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 152-7821), 1.1.1, 1.2, 1.5, 1.7, 2, 3, punktų panaikinimas.
Prašymas: Panaikinti minėtus Komisijos nutarimo punktus.
Motyvas: Skundžiamo Komisijos nutarimo 3 punktas, įpareigojantis Pareiškėją mokėti 3,119 ct/kWh be PVM VIAP mokestį už termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėje savo pasigamintą ir suvartotą elektros energiją (taip pat ir už asmenų, gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, suvartotą elektros energiją), prieštarauja Elektros energetikos įstatymo 46 straipsnio 5 ir 6 dalims, 69 straipsnio 7 daliai, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytam įstatymų viršenybės principui. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog skundžiamo Komisijos nutarimo 3 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, nes pareiškėjas ne tik negauna VIAP mokesčio, bet ir turi mokėti VIAP mokestį už konkurentų pagamintą elektros energiją. Tai tiesiogiai lemia ir iškreipia Pareiškėjo konkurencingumo galimybes atitinkamoje rinkoje ir tokie skirtumai nėra sąlygoti Elektros energetikos įstatymo ar kitų įstatymų normų vykdymu. Pareiškėjo nuomone, skundžiamo nutarimo 2 punktas ir 3 punktas, nustatantis gamintojo ir vartotojo VIAP mokesčio dydį, yra neteisėti ir prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 2 daliai ir 5 straipsnio 2 daliai, Konstitucijoje nustatytam valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principui. Pareiškėjas, darydamas prielaidą, jog VIAP mokestis yra privalomas mokėjimas, kurio elementai, įskaitant ir mokesčio dydį, turi būti nustatomi įstatymu, teigia, kad Elektros energetikos įstatymas pats turėjo nustatyti VIAP mokesčio dydį ir negalėjo pavesti Komisijai, kaip tai numatyta Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte. Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamo nutarimo 1.1 punktu numatyta, jog VIAP lėšos skiriamos ne tik elektros energijos gamybai ir atsinaujinančių energijos išteklių, bet ir 22,668 mln. Lt perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriams už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos balansavimą perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose, nors Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina, kad viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms elektros energetikos sektoriuje priskiriama tik elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.

5. Byla: AB “Lifosa” v. Komisija; Trečiasis suinteresuotas asmuo  - Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Instancija: Vilniaus apygardos administracinis teismas 
Objektas: Komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“ (Žin., 2012, Nr. 122-6179), pakeisto Komisijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-420 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 152-7821), 1.1.1, 1.2, 1.5, 1.7, 2, 3, punktų panaikinimas.
Prašymas: Panaikinti minėtus Komisijos nutarimo punktus.
Motyvas: Skundžiamo Komisijos nutarimo 3 punktas, įpareigojantis Pareiškėją mokėti 3,119 ct/kWh be PVM VIAP mokestį už termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėje savo pasigamintą ir suvartotą elektros energiją (taip pat ir už asmenų, gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, suvartotą elektros energiją), prieštarauja Elektros energetikos įstatymo 46 straipsnio 5 ir 6 dalims, 69 straipsnio 7 daliai, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytam įstatymų viršenybės principui. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog skundžiamo Komisijos nutarimo 3 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, nes pareiškėjas ne tik negauna VIAP mokesčio, bet ir turi mokėti VIAP mokestį už konkurentų pagamintą elektros energiją. Tai tiesiogiai lemia ir iškreipia Pareiškėjo konkurencingumo galimybes atitinkamoje rinkoje ir tokie skirtumai nėra sąlygoti Elektros energetikos įstatymo ar kitų įstatymų normų vykdymu. Pareiškėjo nuomone, skundžiamo nutarimo 2 punktas ir 3 punktas, nustatantis gamintojo ir vartotojo VIAP mokesčio dydį, yra neteisėti ir prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 2 daliai ir 5 straipsnio 2 daliai, Konstitucijoje nustatytam valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principui. Pareiškėjas, darydamas prielaidą, jog VIAP mokestis yra privalomas mokėjimas, kurio elementai, įskaitant ir mokesčio dydį, turi būti nustatomi įstatymu, teigia, kad Elektros energetikos įstatymas pats turėjo nustatyti VIAP mokesčio dydį ir negalėjo pavesti Komisijai, kaip tai numatyta Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte. Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamo nutarimo 1.1 punktu numatyta, jog VIAP lėšos skiriamos ne tik elektros energijos gamybai ir atsinaujinančių energijos išteklių, bet ir 22,668 mln. Lt perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriams už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos balansavimą perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose, nors Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina, kad viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms elektros energetikos sektoriuje priskiriama tik elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.
Sprendimas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą tarp AB „Orlen Lietuva“ ir Komisijos.

6. Byla: AB “Orlen Lietuva” v. Komisija; Trečiasis suinteresuotas asmuo  - Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Instancija: Vilniaus apygardos administracinis teismas 
Objektas: Komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“ (Žin., 2012, Nr. 122-6179), pakeisto Komisijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-420 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 152-7821), 1.1.1, 1.2, 1.5, 1.7, 2, 3, punktų panaikinimas.
Prašymas: Panaikinti minėtus Komisijos nutarimo punktus.
Motyvas: Skundžiamo Komisijos nutarimo 3 punktas, įpareigojantis Pareiškėją mokėti 3,119 ct/kWh be PVM VIAP mokestį už termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėje savo pasigamintą ir suvartotą elektros energiją (taip pat ir už asmenų, gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, suvartotą elektros energiją), prieštarauja Elektros energetikos įstatymo 46 straipsnio 5 ir 6 dalims, 69 straipsnio 7 daliai, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytam įstatymų viršenybės principui. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog skundžiamo Komisijos nutarimo 3 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, nes pareiškėjas ne tik negauna VIAP mokesčio, bet ir turi mokėti VIAP mokestį už konkurentų pagamintą elektros energiją. Tai tiesiogiai lemia ir iškreipia Pareiškėjo konkurencingumo galimybes atitinkamoje rinkoje ir tokie skirtumai nėra sąlygoti Elektros energetikos įstatymo ar kitų įstatymų normų vykdymu. Pareiškėjo nuomone, skundžiamo nutarimo 2 punktas ir 3 punktas, nustatantis gamintojo ir vartotojo VIAP mokesčio dydį, yra neteisėti ir prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 2 daliai ir 5 straipsnio 2 daliai, Konstitucijoje nustatytam valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principui. Pareiškėjas, darydamas prielaidą, jog VIAP mokestis yra privalomas mokėjimas, kurio elementai, įskaitant ir mokesčio dydį, turi būti nustatomi įstatymu, teigia, kad Elektros energetikos įstatymas pats turėjo nustatyti VIAP mokesčio dydį ir negalėjo pavesti Komisijai, kaip tai numatyta Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte. Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamo nutarimo 1.1 punktu numatyta, jog VIAP lėšos skiriamos ne tik elektros energijos gamybai ir atsinaujinančių energijos išteklių, bet ir 22,668 mln. Lt perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriams už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos balansavimą perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose, nors Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina, kad viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms elektros energetikos sektoriuje priskiriama tik elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.
Sprendimas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl VIAP reglamentuojančių teisės aktų atitikimo Konstitucijai bei sustabdė administracinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės teismo prašymą ir įsiteisės priimtas nutarimas.








Paskutinis atnaujinimas: 2013-08-09 14:30