Bendrasis informacijos tel. 8 800 20500
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Biudžetinė įstaiga,

Verkių g. 25C, LT-08223 Vilnius
Tel. 8 5 2135166,
faks. 8 5 2135270.
El.p. rastine@regula.lt
Mus rasite čia

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 188706554.
Komisija pateikia rugpjūčio mėnesio šilumos kainų Lietuvoje statistiką

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina rugpjūčio mėnesį, palyginus su liepa, mažėjo 1,9 proc. Centralizuotai tiekiama šiluma daugiausiai pigo Kelmės ir Kazlų Rūdos vartotojams – atitinkamai 6,9 proc. ir 5,3 proc. Šilumos kainos augimas fiksuotas Raseiniuose (5,5 proc.) ir Ignalinoje (3,5 proc.).

Per metus centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėjo 12,2 proc.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2009–2013 metais


Šaltinis: Komisija.

Tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausia moka Panevėžio, daugiausia – Kauno gyventojai. Vilniuje bei Panevėžyje šilumos kaina per metus mažėjo 12–13 proc., Klaipėdoje ir Kaune – 16–18 proc., Šiauliuose metinis šilumos kainos mažėjimas sudarė 20 proc.

2 pav. Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM


Šaltinis: Komisija.

2013 m. birželį, palyginus su 2012 m. birželiu, gamtinės dujos pigo 11,1 proc. Palyginus 2013 m. birželį su 2013 m. geguže, gamtinių dujų kaina mažėjo 3,4 proc. Biokuras 2013 m. birželio mėn., palyginus su 2013 m. gegužės mėn., brango 0,9 proc., o per metus (2012 m. birželis/ 2013 m. birželis) pigo 16,7 proc. Skaičiavimuose lyginamos vidutinės svertinės kuro kainos.

3 pav. Šilumos įmonių perkamas kuras Lt/tne


*vidutinės kuro kainos, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos 121.3 punktu, nustatomos kaip geometrinis šalies šilumos tiekėjų, realizuojančių daugiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų pirkto kuro kainų vidurkis, atmetus atitinkamo laikotarpio ekstremalias vertes (esant daugiau nei 3 atitinkamos kuro rūšies pirkimams).
Šaltinis: Komisija.

Mažiausia šilumos kaina 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo Molėtuose, didžiausia – Joniškyje.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789 (Žin., 2010, Nr. 73-3725), atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų –centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį procentais kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).

4 pav. Šilumos kainos Lietuvos miestuose 2013 m. rugpjūčio mėn., ct/kWh su PVM


Šaltinis: Komisija.


Informacija parengta 2013-08-09