Bendrasis informacijos tel. 8 800 20500
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Biudžetinė įstaiga,

Verkių g. 25C, LT-08223 Vilnius
Tel. 8 5 2135166,
faks. 8 5 2135270.
El.p. rastine@regula.lt
Mus rasite čia

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 188706554.
Komisija pateikia spalio mėnesio šilumos kainų Lietuvoje statistiką

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina spalio mėnesį, palyginus su rugsėju, mažėjo 0,1 proc.

Centralizuotai tiekiama šiluma labiausiai atpigo UAB „Utenos šilumos tinklai“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ aptarnaujamiems vartotojams – atitinkamai 16,8 proc. ir 7,1 proc., žymesnis šilumos kainos augimas fiksuojamas Kelmėje ir Mažeikiuose – atitinkamai 4,0 proc. ir 2,6 proc.

Per metus centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėjo 11,1 proc.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2009–2013 metais

 
*2013 m. rugsėjo mėn. vidutinė centralizuotai teikiamos šilumos kaina patikslinta dėl AB „Jonavos šilumos tinklai“ šilumos kainos patikslinimo, atsižvelgiant į Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr.1 TS-284 „Dėl rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 1TS-248 dalinio pakeitimo“.
Šaltinis: Komisija.


Tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausia moka Panevėžio, daugiausia – Kauno gyventojai.

Kaune šilumos kaina per metus mažėjo 16,2 proc., Panevėžyje bei Klaipėdoje 13,9 – 14,2 proc., Vilniuje – 12 proc., Šiauliuose metinis šilumos kainos mažėjimas sudarė 5,7 proc.

2 pav. Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM


Šaltinis: Komisija.

2013 m. rugpjūtį, palyginus su 2012 m. rugpjūčiu, gamtinės dujos pigo 11,5 proc. Palyginus 2013 m. rugpjūtį su 2013 m. liepa, gamtinių dujų kaina mažėjo 1,4 proc. Biokuras 2013 m. rugpjūčio mėn., palyginus su 2013 m. liepos mėn., pigo 12,0 proc., o per metus (2012 m. rugpjūtis/ 2013 m. rugpjūtis) pigo 20,9 proc. (lyginamos vidutinės svertinės kuro kainos)

3 pav. Šilumos įmonių perkamas kuras Lt/tne


*vidutinės kuro kainos, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos 121.3 punktu, nustatomos kaip geometrinis šalies šilumos tiekėjų, realizuojančių daugiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų pirkto kuro kainų vidurkis, atmetus atitinkamo laikotarpio ekstremalias vertes (esant daugiau nei 3 atitinkamos kuro rūšies pirkimams).
Šaltinis: Komisija.

Didžiausia šilumos kaina 2013 m. spalio mėn. buvo Pakruojyje, mažiausia – Utenoje.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789 atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų –centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų lyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį procentais kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).

4 pav. Šilumos kainos Lietuvos miestuose 2013 m. spalio mėn., ct/kWh su PVM


Šaltinis: Komisija.

Informacija 2013-10-09