Bendrasis informacijos tel. 8 800 20500
DUK
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Biudžetinė įstaiga,

Verkių g. 25C, LT-08223 Vilnius
Tel. 8 5 2135166,
faks. 8 5 2135270.
El.p. rastine@regula.lt
Mus rasite čia

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 188706554.
Dažniausiai užduodami klausimai


Elektros energijos sektorius

* Kaip apvalinti už elektros energiją mokėtiną sumą, jeigu po kablelio yra trys skaičiai?

* Kaip gyventojams apskaičiuojama tiesioginio debeto būdu mokėtina suma už suvartotą elektros energiją?

* Kokia elektros energijos kaina taikoma, kai elektros energija perkama ne tiesiogiai iš visuomeninio tiekėjo, o iš juridinio asmens?

* Ar galiu, kaip privatus vartotojas, pirkti elektros energiją ne iš AB LESTO?

* Kodėl naktinė elektra tokia brangi? Ar neturėtų būti kaip anksčiau – 0,5 dieninės? Juk naktį elektros nėra kur dėti.

* Kaip pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją?

* Ką daryti nepriklausomą elektros energijos tiekėją pasirinkusioms įmonėms ir biudžetinėms įstaigoms, pasikeitus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio surinkimo tvarkai?

* Jeigu operatorius vėluoja atlikti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus, motyvuodamas nebaigtu viešuoju pirkimu / trečiųjų asmenų veikla ar neveikimu derinant projektą, ar teisės aktuose yra nustatytas terminas, per kurį turi būti baigtas viešasis pirkimas / projekto derinimas?

* Kaip bendrabučių, kuriuose nėra įrengtų elektros apskaitos prietaisų, gyventojams apskaičiuojama ir paskirstoma mokėtina suma už suvartotą elektros energiją?

*Ar ūkininkas, elektros energiją ketinantis vartoti savo šeimos poreikiams, prijungiant elektros įrenginius prie elektros tinklų gali būti laikomas buitiniu vartotoju?


Gamtinių dujų sektorius

* Ar teisėta dujų įmonei kompensuoti negautas pajamas, perskaičiuojant gamtinių dujų tarifus vartotojams?

* Kokiam laikotarpiui nustatoma dujų kaina sutartyje su Rusija? Kodėl nuolat teigiama, kad dujos brangs, jeigu kaina nustatyta sutartyje?

* Jeigu bute niekas negyvena ir, savaime aišku, nevartoja gamtinių dujų, ar reikia kiekvieną mėnesį mokėti pastoviąją kainos dalį?

* Bute stovi vandenį šildantis dujų katilas. Pagal kokį tarifą reikia mokėti už dujas?

* Jeigu naujas gyvenamųjų namų kvartalas nori įsivesti dujas, ar namų savininkams teks apmokėti visas išlaidas už dujų sistemos privedimą nuo pagrindinės gatvės?

*Ar yra koks koeficientas arba formulė, kaip kainą iš Lt/tne perskaičiuoti į Lt/tūkst. m³?


Šilumos sektorius

* Ar esami karšto vandens apskaitos prietaisai daugiabučiuose namuose turi būti keičiami į naujus, priklausančius karšto vandens tiekėjui?

*Kodėl reikia mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį?

*Ar šilumos kaštų paskirstymo sistemos priežiūros mokestis ir karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis nesidubliuoja?

*Kodėl užsukus termostatinį ventilį ar jį atsukus minimaliai yra priskiriamas papildomas šilumos kiekis?

*Dėl šilumos paskirstymo metodų parengimo.

* Kiek mokame už karšto vandens temperatūros palaikymą („gyvatuką“)?

* Kaip vartotojai gali pasirinkti šilumos paskirstymo metodą?

* Kodėl reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą?

* Nuo ko priklauso sąskaitos už šildymą dydis?

* Nuo ko priklauso šilumos kaina?

* Kodėl šilumos vartotojai, kurių butuose ar kitose patalpose teisės aktų nustatyta tvarka atjungti vonios šildytuvai, privalo mokėti cirkuliacijos mokestį?

* Kodėl atsisakius leisti karšto vandens tiekėjui įrengti karšto vandens atsiskaitomąjį prietaisą – karšto vandens skaitiklį, yra taikomas normatyvas?

* Kur kreiptis, jeigu, mano nuomone, daugiabučių namų savininkų bendrija netinkamai paskirsto šilumą ir taiko kainas bei tarifus, skaičiuojant mokesčius už šilumą ir karštą vandenį?

* Kaip Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija užtikrina, kad bazinės kainos skaičiavimui pateikiami įmonių duomenys yra teisingi?

* Daugelyje naujos statybos namų kiekvienas butas turi atskirą skaitliuką ir šilumą reguliuoja savarankiškai. Jeigu bute užsukta šiluma – skaitliukas rodo 0, kodėl vis tiek pateikiamos sąskaitos už šildymą?

* Gyventojai kas mėnesį moka „gyvatuko“, kuris šildo vonią, mokestį. Tačiau prasidėjus šildymo sezonui sąskaitos už šildymą išrašomos už bendrą buto plotą. Vadinasi, už vonios kambario šildymą mokame du kartus?

* Ar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šilumos kainas, gali reguliuoti šilumos tiekimo įmonių darbuotojų atlyginimų dydį?

* Ar vartotojai apmoka visus šilumos trasose patiriamus nuostolius?

* Kaip atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos?


Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorius

* Kodėl individualių namų savininkai turi mokėti pardavimo kainą už kiekvieną geriamojo vandens apskaitos prietaisą?

* Kaip dažnai turi būti tikrinami šalto vandens apskaitos prietaisai? Ar gyventojams reikia mokėti už jų patikrą?

* Kodėl reikia mokėti vandens pardavimo kainą, nors nebuvo sunaudotas nė vienas kubinis metras geriamojo vandens?

* Jeigu name bendrojo naudojimo vandens ir kanalizacijos stovai yra susidėvėję, ar namą administruojančiai bendrovei būtinas visų gyventojų sutikimas, kad juos pakeistų? Kas turėtų mokėti už atliktus darbus?

* Ar yra nustatytas vienkartinis fiksuotas mokestis, taikomas individualių gyvenamųjų namų prijungimui prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų?


Atsinaujinančių energijos išteklių sektorius

* Kuo skiriasi integruota ir neintegruota į pastatą saulės jėgainė?

* Kas tikrina, ar įrengta saulės jėgainė integruota į pastatą?

* Kas yra skatinimo kvotų paskirstymo aukcionas?

* Kur atsinaujinančių energijos išteklių gamintojas gali parduoti pagamintą elektros energiją, jei nesinaudoja skatinimo priemonėmis?

* Kas ir kokiais tarifais superka biodujas?

* Ar gamintojas, pasinaudojęs atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programomis (pavyzdžiui, ES paramos lėšomis), gaus fiksuotą elektros energijos tarifą?

* Ar yra koks koeficientas arba formulė, kaip kainą iš Lt/tne perskaičiuoti į Lt/tūkst. m³?

Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionai

* Informacija aukcionų laimėtojams

* Dėl aukcionui teikiamų dokumentų formos

* Dėl vietovės, kurioje gamintojas planuoja statyti elektros energijos įrenginius

* Dėl elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 350 kW ir ne didesnė kaip skirstomųjų tinklų artimiausiame prijungimo taške esama leistinoji galia, išskyrus prie gyvulininkystės, paukštininkystės įmonių, sąvartynų ir nuotekų valymo įmonių statomas biodujų elektrines, kurių galia neribojama, supaprastintų prijungimo sąlygų išdavimo

* Dėl vieno aukciono dalyvio galimybės teikti kelis skirtingus pasiūlymus dėl skirtingų elektrinių

* Dalyvių eilė sudaroma atsižvelgiant į tarifo dydį ir elektrinės galią

* Dėl skatinimo kvotos paskirstymo tais atvejais, kai po potencialaus laimėtojo ar laimėtojų toliau eilėje esančių 2 aukciono dalyvių pasiūlymai sutampa


Kaip gyventojams apskaičiuojama tiesioginio debeto būdu mokėtina suma už suvartotą elektros energiją?

Gyventojams tiesioginio debeto būdu mokėtina suma už suvartotą elektros energiją apskaičiuojama per paskutinius 12 mėnesių suvartotos elektros energijos vidurkį padauginus iš taikomo tarifo.

Pavyzdys:

Elektros energijos suvartojimas per metus

kainos.jpg

Susumavus per paskutinius 12 mėnesių suvartotos elektros energijos kiekius, t. y. 100+95+80+100+75+75+80+75+100+110+120+125=1135, gauta suma dalijama iš 12 ir apskaičiuojamas vidurkis 95 kWh.
Gautą vidurkį padauginus iš taikomo elektros energijos tarifo, gyventojui bus apskaičiuota tiesioginio debeto įmoka, t. y jei gyventojo suvartojamos elektros energijos vidurkis yra 95 kWh  per mėnesį ir jis atsiskaito pagal vienkainį tarifą (0,46 Lt/kWh), kiekvieną mėnesį bankas iš jo sąskaitos nuskaičiuos vienodą sumą – 43,7 Lt.
Naujiems klientams, kurių būstas neturi elektros energijos suvartojimo istorijos, pritaikomas vidutinis gyventojų suvartojamos elektros energijos kiekis šalyje (vienos laikos zonos atveju – 146 kWh, o dviejų laiko zonų atveju – po 73 kWh) perskaičiuojamas kiekvienais metais. Jei sudarydamas sutartį gyventojas žino, kiek elektros energijos suvartos, jis iš karto gali nurodyti pageidaujamą vidurkį.
Patikrinus gyventojo skaitiklį, apmokėtas kiekis bus sulygintas su realiai suvartotu ir toliau bus atsiskaitoma pagal realų vidurkį.
Elektros energijos tiekėjas ne rečiau kaip kartą per metus nurašo skaitiklio rodmenis ir sulygina su apmokėtu elektros energijos kiekiu. Skirtumas įvertinamas kito mokėjimo sąskaitoje. 
Elektros energijos suvartojimo duomenis galima sužinoti, prisijungus prie AB LESTO savitarnos svetainės „
Mano elektra“.


* Kokia elektros energijos kaina taikoma, kai elektros energija perkama ne tiesiogiai iš visuomeninio tiekėjo, o iš juridinio asmens?

Tai yra abonento ir subabonento santykiai, todėl subabonentas atlygina abonento apskaičiuotas pagrįstas ir protingas faktines išlaidas, kurios patiriamos perduodant elektros energiją subabonentui.
Šalys sudaro sutartį dėl elektros energijos tiekimo, kurioje turėtų būti numatyti atsiskaitymų už perduotą elektros energiją terminai, sąnaudų padengimo ir kitos elektros energijos tiekimo sutarties sąlygos. Taip pat šalys savarankiškai tariasi dėl teikiamų paslaugų bei jų įkainių, o nesusitarus, ginčai sprendžiami teismo nustatyta tvarka.
Šalims nesusitarus, subabonentas, pateikęs paraišką ir sumokėjęs prijungimo mokestį, visada gali prisijungti prie skirstomųjų tinklų.


* Ar galiu, kaip privatus vartotojas, pirkti elektros energiją ne iš AB Lesto?

Lietuvoje elektros rinka visiems vartotojams atverta nuo 2007 m. liepos 1 d., todėl kiekvienas vartotojas gali laisvai pasirinkti elektros energijos tiekėją ir pirkti energiją elektros rinkoje, jeigu tai labiau apsimoka.
Pagal Energetikos įstatymo 15 straipsnį, energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos. Sutartinėmis kainomis elektros energiją galima pirkti iš
nepriklausomų tiekėjų. Visuomeniniai tiekėjai prekiauja pagal reguliuojamus visuomeninius tarifus.


* Kodėl naktinė elektra tokia brangi? Ar neturėtų būti kaip anksčiau – 0,5 dieninės? Juk naktį elektros nėra kur dėti.

Šiuo metu, kai nebeveikia Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos gamintojų pagaminta elektra tiek dienos, tiek nakties metu yra visa suvartojama, todėl nebėra jos pertekliaus.
Elektros energijos kiekis tiek dienos metu, tiek ir nakties metu (Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės užsikrovimui) yra importuojamas. Importuojamos elektros kainos dienos ir nakties metu skiriasi maždaug 2–4 ct/kWh. 


Kaip pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją?

Pagal 2011 m. vasario 4 d. Europos Tarybos susitikimo pareiškimą siekiama liberalizuoti elektros energijos rinką bei sukurti integruotą Europos elektros rinką iki 2014 m., panaikinant reguliuojamas visuomenines elektros energijos kainas galutiniams vartotojams. Pagal Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 2 dalį nuo 2013 m. sausio 1 d. visuomeninis tiekėjas privalo sudaryti sutartis ir tiekti elektros energiją visuomenine elektros energijos kaina visiems jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems buitiniams vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, taip pat socialiai pažeidžiamiems vartotojams ar jų grupėms, t. y. visi komerciniai vartotojai turi pirkti elektros energiją rinkoje iš nepriklausomų tiekėjų sutartinėmis kainomis (jų sąrašą rasite čia, taip pat galima užpildyti paieškos formą  arba elektros energijos biržoje Nord Pool Spot, o elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos išlieka reguliuojamos, jas galima rasti čia.
Vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, ar kai jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su vartotojais sąlygomis, visuomeninis tiekėjas AB LESTO užtikrina garantinį elektros energijos tiekimą. Pagal minėto įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 3 punktą vartotojams, kuriems užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas, taikoma garantinio elektros energijos tiekimo kaina, kuri apskaičiuojama visuomeniniam tiekėjui nustatytų elektros energijos įsigijimo ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainų sumai pritaikius koeficientą 1,25, t. y. 20,779 ct/kWh be PVM 2013 metais.
Paminėtina, kad buitiniai vartotojai taip pat gali pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją jau nuo 2007 m. liepos 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 740 patvirtinto Lietuvos elektros rinkos plėtros plano 2.3.4 punktu nuo 2015 m. sausio 1 d. visiems elektros energijos vartotojams bus taikomi nereguliuojami elektros energijos tarifai (išskyrus Europos Sąjungos teisės aktus atitinkančius garantinius tarifus įstatymo nustatytoms vartotojų grupėms). Jei tokia nuostata būtų perkelta į Elektros energetikos įstatymą, visi vartotojai, įskaitant buitinius, turės elektros energiją pirkti rinkoje sutartinėmis kainomis iš nepriklausomų tiekėjų ir/ar Nord Pool Spot elektros biržoje.
Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje numatoma, jog buitiniams vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ar kai jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, užtikrinamas elektros energijos tiekimas visuomenine elektros energijos kaina šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Buitiniams vartotojams garantinio elektros energijos tiekimo sąlygos nėra taikomos. Taip pat Įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartį su visuomeniniu tiekėju. Vartotojas privalo apie sutarties nutraukimą raštu įspėti visuomeninį tiekėją ne vėliau kaip 3 savaites iki sutarties nutraukimo dienos ir iki sutarties nutraukimo dienos visiškai atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už suvartotą elektros energiją. Pabrėžtina, jog Įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad buitinis vartotojas turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju. Buitinis vartotojas privalo apie sutarties nutraukimą raštu įspėti nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 3 savaites ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas.
Elektros energetikos įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog nepriklausomas tiekėjas jį pasirinkusiems vartotojams elektros energiją tiekia pagal sutartis. Vartotojo prašymu nepriklausomas tiekėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo prašymo pateikimo dienos privalo parengti ir pateikti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties projektą. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas tarpusavio susitarimu suderina nepriklausomas tiekėjas ir vartotojas. Su buitiniais vartotojais sudaromos sutartys privalo atitikti patvirtintas elektros energijos pirkimo – pardavimo ar persiuntimo sutarčių standartines sąlygas pagal Standartinių elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais salygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 (Žin., 2010, Nr. 23-1092) arba pagal Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-120.  Klausimai, susiję su sutarčių sudarymu ir nutraukimu bei atsiskaitymu už elektros energiją, taip pat reglamentuoti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38.


Ką daryti nepriklausomą elektros energijos tiekėją pasirinkusioms įmonėms ir biudžetinėms įstaigoms, pasikeitus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio surinkimo tvarkai?

Įmonės ar įstaigos, pasirašiusios elektros energijos tiekimo sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais, esant būtinybei pakeisti šias sutartis, turėtų remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimais Nr. 1536 ir Nr. 1537.
Biudžetinės įstaigos, kurios nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pasirinkimui vykdė viešuosius pirkimus, esant mažai pirkimo vertei iki 100 tūkst. Lt, dėl pasikeitusios VIAP mokesčio surinkimo tvarkos turėtų su nepriklausomu elektros energijos tiekėju pasirašyti sutarties priedą.
Viešojo pirkimo vertei viršijus 100 tūkst. Lt, reikia susisiekti su Viešųjų pirkimų tarnyba ir Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka parašyti prašymą pakeisti su nepriklausomu elektros energijos tiekėju sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį.


* Jeigu bute niekas negyvena ir, savaime aišku, nevartoja gamtinių dujų, ar reikia kiekvieną mėnesį mokėti pastoviąją kainos dalį?

Pastovioji kainos dalis nepriklauso nuo per mėnesį suvartoto dujų kiekio ir mokama kas mėnesį, nors bute ir niekas negyvena.
Buitiniai vartotojai už suvartotas gamtines dujas moka pagal dvinarį tarifą, t. y. pastoviąją kainos dalį per mėnesį ir kintamąją kainos dalį už kiekvieną suvartotą gamtinių dujų kubinį metrą. Pastoviosios tarifo dalies esmė yra ta, kad vartotojai gamtinių dujų bendrovei apmoka patiriamas pastoviąsias sąnaudas (dujotiekių ir dujinių įrenginių eksploatavimą, priežiūrą, remonto ir atnaujinimo darbus, mokesčius) fiksuotu mokesčiu, nes šios sąnaudos nepriklauso nuo to, kokį gamtinių dujų kiekį vartotojas suvartoja. Dujų įmonė privalo užtikrinti galimybę kiekvienam vartotojui bet kuriuo metu naudotis dujų sistema, t. y. tinklai visą laiką turi būti prižiūrimi ir juose palaikomas reikiamas dujų slėgis. Tai reiškia, kad dalis dujų įmonės sąnaudų yra pastovios ir jas padengia visi vartotojai.
Kiekvienai dujų vartotojų grupei suskaičiuotos realios eksploatacinės sąnaudos ir nustatytos atitinkamos kainos. Kintamąją kainos dalį sudaro importuojamų gamtinių dujų kaina, išlaidos jų pristatymui iki vartotojo (perdavimas ir skirstymas vamzdynais), lėšos, būtinos saugumui ir patikimumui užtikrinti, tiekėjui nustatoma leistina uždirbti pelno norma ir mokesčiai.
Gyventojai, gamtines dujas naudojantys tik maisto gaminimui, yra pirmo pogrupio vartotojai. Jie, nepriklausomai nuo to, ar vartoja dujas, kiekvieną mėnesį moka pastoviąją kainos dalį.


Kaip apvalinti už elektros energiją mokėtiną sumą, jeigu po kablelio yra trys skaičiai?

Primename, kad nuo 2013 m. vasario 1 d. vartotojai už sausio mėnesį suvartotą elektros energiją jau turi atsiskaityti naujomis kainomis, galiojančiomis nuo 2013 m. sausio 1 d.
Šiuo metu dauguma buitinių elektros vartotojų atsiskaito „Standartiniu“ vienos laiko zonos tarifo planu, pagal kurį nauja elektros energijos kaina yra 50,1 ct/kWh.
Jei sunaudotų elektros energijos kilovatvalandžių skaičių padauginę iš tarifo gaunate skaičių litais su trimis skaičiais po kablelio, jį reikėtų apvalinti iki dviejų skaičių po kablelio pagal bendrąsias matematines taisykles: jei po kablelio paskutinis skaičius yra 5 ir daugiau, apvalinama į didesnę pusę, priešingai – į mažesnę.
Pavyzdžiui, atsiskaitant pagal vienos laiko zonos „Standartinį“ tarifo planą ir per mėnesį suvartojus 155 kilovatvalandes elektros energijos, skaičiuojant po 0,501 Lt už kilovatvalandę, bendra mokėtina suma sudarytų 77,655 Lt – tokią sumą reikėtų suapvalinti iki 77,66 Lt. Esant dviejų laiko zonų skaitikliams, dieninės ir naktinės laiko skalių eilutes apvaliname atskirai dviejų skaičių po kablelio tikslumu, o šių dviejų eilučių suma sudarys galutinę mokėtiną sumą.
Daugiau informacijos apie mokėjimus už elektros energiją galite rasti AB LESTO tinklalapyje.


* Bute stovi vandenį šildantis dujų katilas. Pagal kokį tarifą reikia mokėti už dujas?

Buitiniai vartotojai į grupes skirstomi neatsižvelgiant į tai, kam naudoja dujas (vandeniui ruošti, butui (namui) šildyti ar kt.) o pagal tai, kiek dujų suvartoja per metus.
Pagal suvartojamą dujų kiekį vartotojai skirstomi į dvi grupes: I grupės vartotojus, vartojančius gamtines dujas maisto ruošimui ir suvartojančius iki 500 m3 dujų per metus, bei II grupės vartotojus, vartojančius dujas būsto šildymui ir suvartojančius daugiau kaip 500 m3 dujų per metus. Šioms grupėms nustatomos atskiros kainos.
Jeigu planuojate suvartoti (arba suvartojote) per metus (kalendoriniai metai – tai laikas nuo sausio 1 d. iki kitų metų sausio 1d.) mažiau negu 500 kub. metrų dujų, mokate kaip I grupės vartotojas. Jei planuojate sunaudoti daugiau nei 500 kub. metrų dujų, tada mokate kaip II grupės vartotojas.
Tuo atveju, jei mokėsite kaip II grupės vartotojas, bet nesunaudosite 500 kub. metrų gamtinių dujų (arba mokėsite kaip I grupės vartotojas, o sunaudosite daugiau kaip 500 kub. metrų), pasibaigus metams dujų įmonė, atsižvelgdama į faktiškai suvartotą dujų kiekį, perskaičiuos tarifus už praėjusius metus ir pateiks perskaičiavimą.


* Jeigu naujas gyvenamųjų namų kvartalas nori įsivesti dujas, ar namų savininkams teks apmokėti visas išlaidas už dujų sistemos privedimą nuo pagrindinės gatvės?

Namų savininkai apmoka investicijas už dujotiekio paklojimą (įskaitant pagrindinėje gatvėje esančio dujotiekio paklojimą) pagal Komisijos patvirtintus naujų vartotojų prijungimo įkainius.
Naujų kvartalų dujofikavimo principai yra nustatyti 2008 m. lapkričio 17 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-187 patvirtintoje Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių nustatymo metodikoje (Žin., 2008, Nr. 138-5487; 2010, Nr. 22-1069) ir vėlesniuose metodikos pakeitimuose (toliau – Prijungimo metodika).
Pagal Komisijos patvirtintą Prijungimo metodiką, dujų įmonė turi įvertinti potencialių vartotojų skaičių naujai dujofikuojame kvartale. Potencialiais vartotojais laikomi visi vartotojai, kurie pateikė prašymus dėl prijungimo prie dujų įmonės sistemos. Prijungimo įkainis skaičiuojamas pagal vienam potencialiam vartotojui tenkantį bendrosios dujotiekio dalies ilgį metrais. Vienam vartotojui tenkanti bendrojo dujotiekio dalis nustatoma kvartalo dujofikavimo pradžioje ir ji nepriklauso nuo vienais ar kitais metais prijungiamų vartotojų skaičiaus, t. y. tie gyventojai, kurie prisijungia prie dujotiekio, nemoka už vėliau prisijungsiančius vartotojus.
Dujų įmonė, rengdama plėtros planus, turi įvertinti būsimų potencialių vartotojų skaičių (atlikti apklausą). Jei atlikus apklausą paaiškėtų, kad Jūs prie dujų vamzdžio pageidausite jungtis vieni, tuomet dujų įmonė nuties tokio pajėgumo vamzdį, kuris atitiktų Jūsų prašomus transportavimo vamzdynu pajėgumus. Jei dujų įmonė nutiesia didesnio pajėgumo dujotiekį (įvertinant plėtros perspektyvą), vadovaujantis Prijungimo metodikos 46 punktu, šios investicijos turėtų būti padalintos tarp Jums reikalingų pajėgumų ir ateityje planuojamiems prijungti naujiems vartotojams reikalingų vamzdyno pajėgumų.
Siekiant lanksčiau prijungti naujus vartotojus, Prijungimo metodikoje papildomai numatyta galimybė, kai dujofikuojamas naujas kvartalas ir buitinis vartotojas dalyvauja naujo kvartalo dujofikavime, bet nepageidauja pasirašyti naujo vartotojo prijungimo sutarties ir neketina per konkretų terminą prisijungti prie dujų įmonės sistemos. Tuo atveju jis sumoka prijungimo įkainio dalį, apskaičiuotą už dujotiekio ilgį, o prijungimo įkainio dalį tik už šiam naujam vartotojui skirtus dujų sistemos atšakos (įvado) metrus ir prijungimo įkainio dalį, nepriklausančią nuo prijungimo atstumo, buitinis vartotojas sumoka sudaręs naujo buitinio vartotojo prijungimo sutartį. Tai reiškia, kad gyvenamųjų namų kvartale esantys kiti kaimynai gali prisidėti prie bendro dujotiekio investicijos (numatant jiems reikalingus dujų sistemos pajėgumus), neįsipareigodami nustatytu terminu pradėti vartoti dujas.
Norėtume atkreipti dėmesį, kad buitiniams vartotojams prisijungimo įkainis susideda iš dviejų dalių: prijungimo įkainio dalis, nepriklausanti nuo atstumo ir galios, bei įkainio dalis, kuri taikoma už kiekvieną dujotiekio metrą. Buitinių vartotojų patogumui prisijungimo įkainis nėra skaičiuojamas atskirai kiekvienam dujofikuojamam kvartalui, o nustatomas bendras visiems atitinkamos grupės naujai prisijungiamiems vartotojams.


* Ar yra koks koeficientas arba formulė, kaip kainą iš Lt/tne perskaičiuoti į Lt/tūkst. m³?

Energijos ištekliai pagal energetinį potencialą (kaloringumą) dažnai vertinami tonos naftos ekvivalentu (tne). Apytikriai perskaičiuoti dujų kainą, nurodytą tne, į kainą už 1000 m³, galima padauginus iš 0,8 koeficiento, kas atspindi vidutinį gamtinių dujų kaloringumą. Pavyzdžiui, liepos mėnesį šilumos tiekimo įmonės už 1 tne gamtinių dujų mokėjo 1721 Lt. Perskaičiuojant šią kainą į Lt/tūkst. m3, dauginame iš 0,8 koeficiento: 1721Lt/tne*0,8 = 1376,8 Lt/ tūkst. m³.
Norint tiksliau perskaičiuoti kainą iš Lt/tne į Lt/tūkst.m³, reikia žinoti tiekiamų dujų kaloringumą. AB „Lietuvos dujos“ savo
tinklalapyje kiekvieną mėnesį nurodo patiektų dujų kaloringumą. Liepos mėnesį dujų kaloringumas buvo 8028 kcal/m³, todėl patikslintas skaičiavimas būtų: 1721 Lt/tne*0,8028 = 1381,62 Lt/tūkst. m³.
Kiekvieno mėnesio vidutinė dujų importo kaina yra skelbiama Komisijos tinklalapyje. Liepos mėnesio vidutinė dujų importo kaina buvo 1148 Lt/tūkst.m³. Transportavimo ir tiekimo kaina (marža) vidutiniškai sudarė 232,6 Lt/tūkst.m³.
Skaičiuojant įvairių kuro rūšių energetinę vertę patogu naudotis energijos matavimo vienetų konvertavimo matrica. Šioje matricoje galima rasti ir kcal perskaičiavimą į tne.


* Kiek mokame už karšto vandens temperatūros palaikymą („gyvatuką“)?

Už šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti šildymo sezono metu vartotojai moka pagal vidutinius energijos sąnaudų normatyvus karšto vandens temperatūrai palaikyti, nustatytus Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje (toliau – Metodika). Karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas nustatytas būstui per mėnesį, nes šilumos sąnaudos karšto vandens temperatūrai palaikyti nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio. Metodikoje yra įtvirtinta, kad, kai bute yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai ir vonios šildytuvas („gyvatukas“) vidutinis karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas yra 160 kWh, kai bute yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai ir nėra vonios šildytuvo – vidutinis karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas yra 80 kWh, kai cirkuliacijos sistema yra tik namo rūsyje – 10 kWh. Komisija 2012 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. O3-329 patvirtino Metodikos pakeitimą, kuriame įvertino karšto vandens tiekimo sistemos tipus, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėje ir buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas ir tokioms sistemoms patvirtino 240 kWh vidutinį energijos sąnaudų normatyvą. Mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą yra apskaičiuojamas atitinkamą normatyvą dauginant iš šilumos kainos. Ne šildymo sezono metu šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti kinta ir yra apskaičiuojamas pagal name taikomą šilumos paskirstymo metodą. Apskaičiuotą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti dauginant iš šilumos kainos gaunamas mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugą.


* Kaip vartotojai gali pasirinkti šilumos paskirstymo metodą?

Šilumos paskirstymas daugiabučiuose namuose yra vykdomas pagal šilumos paskirstymo metodus. Daugiabučio namo gyventojai šilumos paskirstymo metodą gali pasirinkti Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš Komisijos rekomenduojamų metodų arba parengti ir, suderinę su Komisija, taikyti individualų šilumos paskirstymo metodą. Komisija yra parengusi 10 rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų ir suderinusi 12 vartotojų parengtų metodų, kurie yra paskelbti Komisijos interneto svetainėje www.regula.lt. Pažymėtina, jog name taikomas šilumos paskirstymo metodas turi atitikti namo šildymo sistemos ypatumus. Daugiabučio namo gyventojai, pasirinkę vieną iš 10 Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų, apie savo sprendimą privalo informuoti šilumos tiekėją. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, daugiabučio namo gyventojai, kurie nori taikyti vieną iš 12 vartotojų parengtų ir su Komisija suderintų metodų, privalo su prašymu leisti taikyti metodą kreiptis į Komisiją bei pateikti duomenis, įrodančius, jog namo šildymo sistema atitinka metode keliamus reikalavimus. Komisija, įvertinusi pateiktus duomenis, priima sprendimą leisti taikyti metodą arba, jeigu namo šildymo sistema neatitinka metode išdėstytų reikalavimų, neleisti. Jeigu vartotojams netinka nei vienas iš minėtų metodų, jie turi teisę parengti savo namo šildymo sistemos ypatumus atitinkantį metodą ir teikti jį derinti Komisijai. Jeigu šis metodas atitinka Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių reikalavimus, Komisija šį metodą tvirtina nutarimu. Visais atvejais apie pasirinkimą taikyti šilumos paskirstymo metodą vartotojai privalo informuoti šilumos tiekėją.


* Kodėl reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą?

Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Taigi daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal
įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes, kaip jau buvo minėta, pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.
Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu. Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines.


* Nuo ko priklauso sąskaitos už šildymą dydis?

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.
Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.). Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.


* Nuo ko priklauso šilumos kaina?

Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusijusios su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas.
Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.


* Kodėl šilumos vartotojai, kurių butuose ar kitose patalpose teisės aktų nustatyta tvarka atjungti vonios šildytuvai, privalo mokėti cirkuliacijos mokestį?

Daugiabučio namo gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas butų ar kitų patalpų šildymui, bendrųjų patalpų šildymui, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) bei karštam vandeniui pašildyti. Daugiabučio namo gyventojai moka cirkuliacijos mokestį, todėl, kad jiems suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. karštas vanduo yra cirkuliuojamas daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad bet kada atsukus karšto vandens čiaupą, iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Cirkuliuodamas karštas vanduo išspinduliuoja dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre be karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai“), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui.
Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti priklauso nuo karšto vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios šildytuvų konstrukcijos ir galios. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje nustatyta, kad esant bute įrengtai dvivamzdei cirkuliacinei sistemai be vonios šildytuvo, taikomas 80 kWh energijos sąnaudų normatyvas karšto vandens temperatūros palaikymui.


* Kodėl atsisakius leisti karšto vandens tiekėjui įrengti karšto vandens atsiskaitomąjį prietaisą – karšto vandens skaitiklį, yra taikomas normatyvas?

Šilumos ūkio įstatymas numato, kad vartotojai gali pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas privalo įrengti karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikus raštišką prašymą buto ir ar kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus.
Taigi buitiniai karšto vandens vartotojai privalo leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams, pranešusiems iš anksto, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes.
Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą, minėti asmenys, pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Komisijos nustatytą metodiką.


* Kur kreiptis, jeigu, mano nuomone, daugiabučių namų savininkų bendrija netinkamai paskirsto šilumą ir taiko kainas bei tarifus, skaičiuojant mokesčius už šilumą ir karštą vandenį?

Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui. Ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) veikė tinkamai.
Dėl netinkamo bendrijos veiklos vykdymo Jūs taip pat turite teisę kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.


* Kaip Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija užtikrina, kad bazinės kainos skaičiavimui pateikiami įmonių duomenys yra teisingi?

Įmonės vadovas parašu tvirtina teikiamų dokumentų teisingumą ir tikslumą. Visi Komisijai pateikiami įmonės dokumentai yra patvirtinami įmonės vadovo parašu. Už žinomai klaidingai pateiktą informaciją įmonės vadovas atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą Energetikos įstatymas numato kai kuriuos atvejus, susijusius su informacijos nepateikimu ar melagingos informacijos pateikimu, kai įmonėms gresia bauda iki 2 proc. metinių pajamų.
Komisija turi ir praktines procedūras, leidžiančias užtikrinti, kad pateikta apskaitos informacija atitiktų faktinę. Tai investicijų (projektų ir verčių) derinimas bei eksploatacijos pradžios fiksavimas, turto vienetų daugiametė stebėsena, sąnaudų straipsnių lyginimas su panašaus dydžio įmonėmis ir tos pačios įmonės praėjusiais laikotarpiais, dažnai – pirminių apskaitos dokumentų kopijų pateikimas, Komisijai teikiamos informacijos sugretinimas su finansinėje atskaitomybėje teikiama informacija.
Nuomos sutarties sąlygų vykdymą ir investicijas į šilumos ūkį prižiūri savivaldybės įsteigta sutarties vykdymo priežiūros komisija. Taip pat savivaldybėje yra audito skyrius, kuris atlieka savivaldybės įmonių auditus. Finansinis auditas atliekamas kartą metuose.


* Daugelyje naujos statybos namų kiekvienas butas turi atskirą skaitliuką ir šilumą reguliuoja savarankiškai. Jeigu bute užsukta šiluma – skaitliukas rodo 0, kodėl vis tiek pateikiamos sąskaitos už šildymą?

Jeigu šildymas užsuktas, o bute yra šilta, tuomet akivaizdu, kad šiluma patenka į būstą per bendrą sistemą. Sienos neriboja šilumos „vaikščiojimo“ per butus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto šilumos specialistų skaičiavimu (buvo atliktas eksperimentas), normaliai būstą besišildantis gyventojas šilumos suvartoja tik 30 proc. daugiau nei butas, kurio šilumos apskaitos prietaisai rodo nulinį suvartojimą. Todėl yra patvirtintas šilumos paskirstymo metodas, pagal kurį šildymą užsukusiam butui yra priskiriama 70 proc. vidutiniškai tame name kvadratiniam metrui sunaudoto šilumos kiekio (pvz., jeigu vidutiniškai name vienam kvadratiniam metrui buvo sunaudojama 10 kWh, tai užsukusiam šildymą butui bus priskiriama 7 kWh vienam kvadratiniam metrui).
Šią sąlygą gyventojai bendru sutarimu gali pakeisti ir priimti sprendimą kitu principu dalintis namo šilumos suvartojimą.


* Gyventojai kas mėnesį moka „gyvatuko“, kuris šildo vonią, mokestį. Tačiau prasidėjus šildymo sezonui sąskaitos už šildymą išrašomos už bendrą buto plotą. Vadinasi, už vonios kambario šildymą mokame du kartus?

Daugiabučio gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas patalpų šildymui ir „gyvatukui“. Už „gyvatuką“ mokame todėl, kad būtų užtikrintas karšto vandens temperatūros palaikymas (t. y., kad atsukus čiaupą iš karto bėgtų karštas vanduo) ir buto pagalbinių patalpų (vonios ir tualeto) sanitarinės higienos sąlygos (kad drėgmėje nesikauptų pelėsis).
Visų butų gyventojų „gyvatukų“ energijos suma (1 „gyvatukas“ prilyginamas dažniausiai 160 kWh) bei sunaudotos energijos karštam vandeniui ruošti suma (1 kub. m. prilyginamas 51 kWh) atimama iš namo įvadinio apskaitos prietaiso užfiksuoto bendro namo suvartoto šilumos kiekio. Šis likęs šilumos kiekis paskirstomas tarp butų. Taigi šiluma paskirstoma proporcingai pagal butų plotus ir, netgi eliminavus vonios ir tualetų plotus, bendras šilumos kiekis, kurį reikia paskirstyti tarp butų, išliktų tas pats.


* Ar teisėta dujų įmonei kompensuoti negautas pajamas, perskaičiuojant gamtinių dujų tarifus vartotojams?

Pagal Gamtinių dujų įstatymą buitiniams vartotojams gamtinių dujų kainos nustatomos du kartus per metus. Kadangi tarifas nustatomas pusei metų, į jį įtraukiama prognozuojama gamtinių dujų kaina, kuri gali būti mažesnė arba didesnė už faktines importo kainas, kas lemia bendrovės faktinių ir prognozuojamų sąnaudų neatitikimą.
Gamtinių dujų įstatymas nustato kompensacinį gamtinių dujų tarifo buitiniams vartotojams skaičiavimo mechanizmą: nustačius, jog faktinės gamtinių dujų kainos yra mažesnės nei buvo prognozuotos ir įtrauktos į gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, permokėta pajamų dalis grąžinama buitiniams vartotojams artimiausio tarifo perskaičiavimo metu.
Akcentuotina, kad nebuitiniai gamtinių dujų vartotojai už dujas atsiskaito kas mėnesį aktualiomis dujų importo kainomis.


* Kokiam laikotarpiui nustatoma dujų kaina sutartyje su Rusija? Kodėl nuolat teigiama, kad dujos brangs, jeigu kaina nustatyta sutartyje?

Sutartys dėl gamtinių dujų pirkimo yra pasirašomos metams. Dujų kaina apskaičiuojama kiekvieną mėnesį pagal sutartyje minėtam laikotarpiui nustatytą formulę. Kainų kitimas kas mėnesį tiesiogiai priklauso nuo mazuto ir gazolio kainų (apskaičiuotų kaip aritmetinis vidurkis per šešis kalendorinius mėnesius prieš naują dujų kainos apskaičiavimo mėnesį) bei Euro ir JAV dolerio kurso: didėjant arba mažėjant mazuto ar gazolio kainai tarptautinėse rinkose, atitinkamai didėja arba mažėja importuojamų gamtinių dujų kaina.


* Ar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šilumos kainas, gali reguliuoti šilumos tiekimo įmonių darbuotojų atlyginimų dydį?

Skaičiuodama šilumos tiekėjų šilumos energijos kainas, Komisija nustato bendrą darbo užmokesčio fondą, kuris ribojamas panašaus dydžio įmonių pasiektais vidutiniais darbo našumo rodikliais bei darbo užmokesčio vidurkiais. Nustačius darbo užmokesčio fondo dydį, įmonė pati sprendžia, kaip jį paskirstyti tarp skirtingų pareigybių darbuotojų. Įmonė galėtų viršyti nustatytąjį darbo užmokesčio fondą tik savo pelno sąskaita.


* Ar vartotojai apmoka visus šilumos trasose patiriamus nuostolius?

Šilumos nuostoliai, kurie įvertinami šilumos kainoje, yra normuojami vadovaujantis ūkio ministro patvirtinta Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika bei panašių pagal dydį šilumos tiekėjų vidutinius nuostolius. Neatitikimą tarp faktinių ir į kainą įskaičiuotų norminių nuostolių šilumos tiekėjas dengia iš savo pelno. 2009 metais vidutiniai šilumos tiekimo nuostoliai Lietuvoje buvo 15,9 proc., kai 2003 metais siekė 19,8 proc.
Vakarų šalyse eksploatuojamų šiuolaikinių, optimalaus dydžio, su gera termoizoliacija vamzdynų technologiniai šilumos perdavimo nuostoliai sudaro apie 10–12 proc. nuo patiekto į tinklą šilumos kiekio.


* Kaip atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos?

Būtina pabrėžti, kad viso namo atsijungimas yra tinkamesnė alternatyva nei atsijungimas pavieniais butais. Atsijungimo sąlygas galima rasti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 skyriuje. Taisyklėse yra išskirti 5 galimi atjungimo atvejai: atjungti negyvenamas patalpas, individualų arba dvibutį namą, daugiabutį namą, daugiabučio namo sekciją (bloką), daugiabučio namo butą ar kitą patalpą.
Pirmų dvejų atvejų atjungimo sąlygos panašios. Pastato savininkas pateikia prašymą savivaldybės institucijai išduoti technines sąlygas ir kartu turi pateikti kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį atjungiamam objektui šildyti. Savivaldybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikia atsakymą.
Individualaus ar dvibučio namo savininkai, pageidaujantys atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šildymo įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, apie tai pranešę šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Jeigu dėl individualaus namo atjungimo pažeidžiamos kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių, savininkų teisės ar teisėti interesai, teks atlikti darbus, užtikrinančius kitų savininkų interesus. Šilumos tiekėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikia namo savininkui atsijungimo sąlygas. Per nustatytą terminą šilumos tiekėjui nepateikus atjungimo sąlygų ar pagrįstai motyvuoto atsisakymo jas pateikti, savivaldybės institucija gali išduoti atsijungimo sąlygas pati. Jeigu norima atjungti daugiabutį namą ar daugiabučio namo sekciją (bloką), sprendimą atsijungti priėmę daugiabučio namo (ar jo sekcijos) gyventojai kreipiasi į savivaldybės instituciją su prašymu išduoti technines sąlygas ir kartu pateikia kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį atjungiamam objektui šildyti ir daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą ir pavedimą valdytojui atjungti daugiabutį namą ar jo sekciją nuo centralizuoto šildymo sistemos. Savivaldybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikia atsakymą. Taip pat reikia pateikti prašymą Šilumos tiekėjui, kuris, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos įregistravimo, pateikia atsakymą.
Atjungiant daugiabučio namo butą ar kitą patalpą, savininkas, pageidaujantis pakeisti šildymo būdą, pateikia savivaldybės institucijai prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus ir informaciją, prie kurios pridedami šie dokumentai:
1. Buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros.
2. Savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvada, kad dėl buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų arba šių išlaidų išklotinė.
3. Šilumos tiekėjo ar valdytojo pažyma, kad, dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo, nebus pažeidžiamos arba pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai.
4. Jeigu dėl daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų prašymo atjungti pastato sekcijos (bloko), buto ar kitų patalpų šildymo įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą įgyvendinimo kiti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybė atsijungimo sąlygas išduoda tik tada, kai daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas pateikia jo pasirašytą sutartį su valdytoju dėl papildomų išlaidų kitiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams atlyginimo. Jeigu tokia sutartis nesudaroma ar nepateikiama per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo atjungti buto ar kitų patalpų šildymo sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo sistemų ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, prisijungimo sąlygos neišduodamos ir apie tai raštu informuojami daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai – buitiniai šilumos vartotojai.
Savivaldybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikia atsakymą. Taip pat turi būti pateikiamas prašymas šilumos tiekėjui, kuris, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos įregistravimo, pateikia atsakymą.


* Kaip dažnai turi būti tikrinami šalto vandens apskaitos prietaisai? Ar gyventojams reikia mokėti už jų patikrą?

Geriamojo vandens apskaitos prietaisų priežiūrą ir patikrinimą atlieka vandens tiekimo įmonės. Tokie patikrinimai vykdomi kas ketvirtį, tačiau pas vartotojus, kurie nedeklaruoja arba deklaruoja ir nemoka už teikiamas paslaugas, įmonės darbuotojai tikrinimą atlieka dažniau.
Geriamojo vandens apskaitos prietaisų patikros terminus nustato Lietuvos metrologijos tarnyba, kontrolę atlieka metrologijos inspekcija. Vandens tiekimo įmonės atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų butuose metrologinė patikra vykdoma kas 4 metus, o esant būtinybei – gali būti atliekama ir pagal vartotojo iškvietimą.
Gyventojams už metrologinę patikrą atskirai mokėti nereikia (išskyrus atvejus, kai gyventojas abejoja skaitiklio rodmenimis, atliekama papildoma patikra ir vartotojo įtarimas nepasitvirtina, t. y. apskaitos prietaisas rodo teisingus duomenis), nes šios sąnaudos yra įskaičiuotos į pardavimo kainą, kurią gyventojai moka kiekvieną mėnesį.


* Kodėl reikia mokėti vandens pardavimo kainą, nors nebuvo sunaudotas nė vienas kubinis metras geriamojo vandens?

Vandens tiekimo įmonė vykdo pardavimo veiklą, už kurią vartotojai (abonentai), nepriklausomai nuo suvartoto vandens kiekio, kas mėnesį moka fiksuotą pardavimo kainą. Į šią kainą įskaičiuojamos abonentinės tarnybos darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, apskaitos prietaisų nusidėvėjimo, įrengimo, techninės priežiūros, keitimo, metrologinės patikros, remonto, sutarčių sudarymo, sąskaitų parengimo, jų pateikimo bei kitos būtinosios sąnaudos, susijusios su pardavimo veikla. Šios sąnaudos išskirtos iš vieno kubinio metro geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo kainos. Už šią pardavimo kainą gyventojams abonentinės tarnybos darbuotojai turi įrengti/pakeisti geriamojo vandens apskaitos prietaisus, vykdyti jų priežiūra, atlikti metrologinę patikrą, išrašyti sąskaitas, tikrinti suvartoto vandens deklaravimo teisingumą.
Papildomai informuojame, kad vartotojams, pateikus vandens įmonei raštišką prašymą, suteikta galimybė laikinai sustabdyti geriamojo vandens tiekimą ir nemokėti pardavimo kainos. Tačiau atkreipiame dėmesį, jog, laikinai sustabdžius geriamojo vandens tiekimą vartotojo prašymu, vandens tiekėjai gali reikalauti sumokėti už atjungimo (prijungimo) paslaugą.


* Jeigu name bendrojo naudojimo vandens ir kanalizacijos stovai yra susidėvėję, ar namą administruojančiai bendrovei būtinas visų gyventojų sutikimas, kad juos pakeistų? Kas turėtų mokėti už atliktus darbus?

Komisija, skaičiuodama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, neįtraukia sąnaudų daugiabučių namų bendro naudojimo turtui atstatyti (remontuoti).
Jeigu namą administruoja įmonė, tuomet ji, pagal savivaldybės patvirtintą sprendimą, vykdo darbus (pagal svarbą ir būtinumą) iš gyventojų sukauptų lėšų (žinoma, jeigu jos kaupiamos). Bendro naudojimo konstrukcijose esanti inžinerinė įranga yra daugiabučio namo savininkų bendra nuosavybė, todėl, kad administruojanti įmonė galėtų atlikti nenumatytus darbus, reikalingas bendraturčių sutikimas, nes už darbų atlikimą ir medžiagas mokės to namo bendraturčiai.
Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; 2000, Nr. 82) 4.76 straipsnio nuostatoje teigiama, jog kiekvienas iš bendraturčių, proporcingai savo daliai, apmoka bendro daikto (turto) išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tuomet kiti bendraturčiai gali reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.


* Ar yra nustatytas vienkartinis fiksuotas mokestis, taikomas individualių gyvenamųjų namų prijungimui prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų?

Remiantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu (2006 m. liepos 13 d. Nr. X-764), savivaldybių institucijos nustato naujų abonentų, išskyrus vartotojus (gyventojus), prijungimo prie viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įmoką (11 straipsnis). Kadangi ši įmoka nėra taikoma gyventojams, tai, remiantis šiuo įstatymu, įmoka, prijungiant individualų namą prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų, negali būti nustatyta. Jei vandentiekio ir nuotekų tinklus eksploatuojanti bendrovė nėra viešasis vandens tiekėjas, pajungimo tvarką ir mokestį nustato savivaldybės.


* Kuo skiriasi integruota ir neintegruota į pastatą saulės jėgainė?

Integruota į pastatą saulės jėgainė – elektros energijos jėgainė, kurios elektros energiją generuojantys įrenginiai (saulės šviesos energijos moduliai arba speciali danga) montuojami į pastatą (pastato konstrukciją) ir naudojami kaip dalinis pastato paviršius, visiškai pakeičiantis pastato stogo ar sienos (arba jų dalį) plotą, užtikrinant pastato apsaugą nuo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, vėjo). Tokios jėgainės įrenginius, generuojančius elektros energiją (saulės šviesos energijos modulius arba specialią dangą), pašalinus nuo pastato ar jo konstrukcijos iš esmės būtų pažeista pastato (pastato konstrukcijos) apsauga nuo atmosferos poveikio.
Neintegruota į pastatą saulės jėgainė – elektros energijos jėgainė, kurią sudaro stacionariai arba naudojant saulę sekančias sistemas – kintamai, sumontuoti saulės šviesos energijos moduliai ant pastato konstrukcijos ir (ar) žemės ir neužtikrinanti pastato apsaugos nuo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, vėjo), t. y.  nuo pastato ar jo konstrukcijos pašalinus saulės šviesos elektros energijos jėgainę iš esmės nebūtų pažeista pastato apsauga nuo atmosferos poveikio.


* Kas tikrina, ar įrengta saulės jėgainė integruota į pastatą?

Užbaigęs statinio paprastojo remonto darbus, statytojas gali surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurią statytojo pageidavimu tvirtina Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Norint įrodyti, kad saulės jėgainė yra integruota į pastatą, reikia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos administracinio sprendimo, t. y. patvirtinimo apie integruotos į pastatą saulės jėgainės statybos užbaigimo darbus.


* Kas yra skatinimo kvotų paskirstymo aukcionas?

Aukcionas – teisės gauti skatinimo kvotas ir nustatyti fiksuotus elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) tarifus būdas, kai neribojamas potencialių dalyvių skaičius konkrečiai elektros energijos iš AEI gamintojų grupei, o teisė gauti skatinimo kvotą suteikiama potencialiam gamintojui, pasiūliusiam mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą.
Kitaip tariant, gamintojai, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 30 kW, norėdami gauti fiksuotą tarifą, turės dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo ir fiksuoto tarifo nustatymo aukcionuose. Šiuose aukcionuose gamintojai teikia savo pasiūlymus dėl fiksuoto tarifo, kuris negali būti didesnis nei Komisijos nustatytas Maksimalus tarifas. Laimėtoju pripažįstamas gamintojas, pasiūlęs mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą, kuris šiam gamintojui bus taikomas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją gavimo dienos.


* Kur atsinaujinančių energijos išteklių gamintojas gali parduoti pagamintą elektros energiją, jei nesinaudoja skatinimo priemonėmis?

Elektros energijos gamintojai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius, gali parduoti elektros energiją elektros biržoje, vadovaudamiesi Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka.


* Kas ir kokiais tarifais superka biodujas?

Gamtinių dujų sistemos operatoriai privalomai superka biodujas į dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas Komisijos nustatytais tarifais. Biodujų supirkimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas.
Biodujų supirkimo tarifai skelbiami
Komisijos tinklalapyje.


* Ar gamintojas, pasinaudojęs atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programomis (pavyzdžiui, ES paramos lėšomis), gaus fiksuotą elektros energijos tarifą?

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 62-2936) (toliau – Įstatymas) 42 straipsnio 5 dalis numato, kad iš nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos (toliau – Programa) ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų negali būti finansuojami projektai, kurie yra skatinami taikant jiems fiksuoto tarifo paramos schemas.
Įstatymo 41 straipsnio 4 dalis detalizuoja Programos finansavimo šaltinius. Akcizo pajamų dalis, faktiškai gauta už realizuotą šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamą skystąjį kurą (mazutą), orimulsiją, gamtines dujas, akmens anglis, koksą ir lignitą, šildymui skirtą gazolį (buitinį krosnių kurą), elektros energiją; pajamos, gautos už statistinius energijos perdavimus; valstybės biudžeto asignavimai; Klimato kaitos specialiosios programos lėšos; Europos Sąjungos paramos lėšos; savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų bei užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių  energijos išteklių naudojimo plėtrai ar kitos lėšos yra priskiriamos prie Programos finansavimo šaltinių.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2012, Nr. 81-4239; toliau - Aprašas) 57 punkte numatyta, kad projektai, kurie Įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojami iš Programos ar savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų, negali būti skatinami taikant Aprašo III (Elektros energijos fiksuotų tarifų taikymas), IV (Elektros energijos supirkimas iš elektros energijos gamintojų) ir VIII (Elektros energijos balansavimas ir elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimas) skyriuose nurodytas skatinimo priemones.
Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojui, kuris pasinaudojo ar ketina pasinaudoti Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje numatytais Programos finansavimo šaltiniais, po Įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. 2011 m. gegužės 24 d.), įrenginiams įsigyti, remiantis Įstatymo 20 straipsnio 14 dalimi, fiksuotas tarifas netaikomas, taip pat toks gamintojas atsako už pagamintos elektros energijos balansavimą, elektros energijos gamybos pajėgumų rezervavimą bei pagamintą elektros energiją parduoda Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais.


* Ar yra koks koeficientas arba formulė, kaip kainą iš Lt/tne perskaičiuoti į Lt/tūkst. m³?

Energijos ištekliai pagal energetinį potencialą (kaloringumą) dažnai vertinami tonos naftos ekvivalentu (tne). Apytikriai perskaičiuoti dujų kainą, nurodytą tne, į kainą už 1000 m³, galima padauginus iš 0,8 koeficiento, kas atspindi vidutinį gamtinių dujų kaloringumą. Pavyzdžiui, liepos mėnesį šilumos tiekimo įmonės už 1 tne gamtinių dujų mokėjo 1721 Lt. Perskaičiuojant šią kainą į Lt/tūkst. m3, dauginame iš 0,8 koeficiento: 1721Lt/tne*0,8 = 1376,8 Lt/ tūkst. m³.
Norint tiksliau perskaičiuoti kainą iš Lt/tne į Lt/tūkst.m³, reikia žinoti tiekiamų dujų kaloringumą. AB „Lietuvos dujos“ savo
tinklalapyje kiekvieną mėnesį nurodo patiektų dujų kaloringumą. Liepos mėnesį dujų kaloringumas buvo 8028 kcal/m³, todėl patikslintas skaičiavimas būtų: 1721 Lt/tne*0,8028 = 1381,62 Lt/tūkst. m³.
Kiekvieno mėnesio vidutinė dujų importo kaina yra skelbiama Komisijos tinklalapyje. Liepos mėnesio vidutinė dujų importo kaina buvo 1148 Lt/tūkst.m³. Transportavimo ir tiekimo kaina (marža) vidutiniškai sudarė 232,6 Lt/tūkst.m³.
Skaičiuojant įvairių kuro rūšių energetinę vertę patogu naudotis energijos matavimo vienetų konvertavimo matrica. Šioje matricoje galima rasti ir kcal perskaičiavimą į tne.


* Dėl aukcionui teikiamų dokumentų formos.

1.1. Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų (toliau – Nuostatai) 34.1 punkte nurodyto prašymo dalyvauti aukcione – šio prašymo forma yra pateikta Nuostatų 1 priede, tačiau pastebėtina, jog prašyme, vietoj žodžių „prašau organizuoti“ reiktų rašyti „prašau dalyvauti“.
1.2. Dėl Nuostatų 34.2-34.4 punktuose nurodytų dokumentų – gamintojai patvirtinimus pateikia laisva forma. Pavyzdinę formą galite parsisiųsti
čia.
1.3. Dėl Nuostatų 34.5 punkte nurodyto patvirtinimo apie asmens atstovo įgalinimus –tinkamai patvirtintu dokumentu laikomas toks, kuris atitinka Civilinio kodekso 2 knygoje nurodytus reikalavimus dėl įgaliojimo formos. Juridinio asmens įgaliojimą pasirašo jo vadovas ir ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti. Asmuo, kuris atstovauja fizinį asmenį, turi pateikti notaro patvirtintą įgaliojimą.
1.4. Dėl Nuostatų 34.6 ir 34.13 punkto – jei teikiama ketinimų protokolo, prijungimo sąlygų kopija, ji turi būti tvirtinama su tikrumo žyma, kurią pagal Dokumentų rengimo taisykles sudaro žodžiai „Kopija tikra“, dokumento kopijos tikrumą tvirtinančio juridinio asmens vadovo ar kito tokius įgaliojimus turinčio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas (vardo raidė) ir pavardė, data, antspaudas (jei turi). Fizinis asmuo privalo pateikti notariškai patvirtintą ketinimų protokolo, prijungimo sąlygų kopiją. Jei ketinimų protokolo, prijungimo sąlygų kopijos tikrumą patvirtina tinklų operatorius, su kuriuo ketinimų protokolas sudarytas ir kuris išdavė prijungimo sąlygas, nei juridiniam, nei fiziniam asmeniui papildomai tvirtinti ketinimų protokolo, prijungimo sąlygų kopijos nebereikia.
Dokumentas, patvirtinantis, jog techninis projektas yra suderintas su tinklų operatoriumi, yra tinkamai patvirtintas tinklų operatoriaus raštas (ar jo kopija), kuriuo tinklų operatorius nurodo, jog gamintojo pateiktas konkretus techninis projektas yra suderintas.
1.5. Dėl Nuostatų 34.7 punkto – dokumentas, kuris patvirtina prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimą tinklų operatoriui, yra tinklų operatoriaus raštas, kuriuo patvirtinama, kad prievolių įvykdymo užtikrinimas pateiktas.
1.6. Dėl Nuostatų 34.8 punkto – išankstinės supaprastintos prijungimo sąlygos taikytinos būtent Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 16 dalyje nurodytu atveju. Išankstinių supaprastintų prijungimo sąlygų sąvoka atitinka išankstinių prijungimo sąlygų sąvoką, tačiau pabrėžia tai, jog Įstatymo 14 straipsnio 16 dalyje nurodytais atvejais elektrinės prijungiamos supaprastinta tvarka, joms išduodant supaprastintas prijungimo sąlygas, t. y. netaikant prievolės pasirašyti ketinimų protokolą ir pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą.
1.7. Dėl Nuostatų 34.9 ir 34.10 punktų – pateikiamos atitinkamų institucijų parengtos pažymos. Atkreiptinas dėmesys, jog netinka jungtinė kompetentingų institucijų pažyma, kurią išduoda VĮ Registrų centras, nes ši pažyma taikoma tik asmeniui, kuris dalyvauja viešųjų pirkimų procedūroje.
1.8. Dėl Nuostatų 34.12 punkto – pateikiamas rašytinis patvirtinimas, kad gamintojas atsisako išduotomis prijungimo sąlygomis rezervuotos elektros tinklų galios, kuris buvo pateiktas elektros tinklų operatoriui. Galima pateikti tinkamai patvirtintą šio patvirtinimo kopiją.
1.9. Dėl pasiūlymo dėl fiksuoto tarifo pateikimo formos – gamintojai pasiūlymą dėl fiksuoto tarifo gali pateikti laisva forma. Pavyzdinę formą galite parsisiųsti čia.


* Dėl vietovės, kurioje gamintojas planuoja statyti elektros energijos įrenginius.

Pateikiant prašymą dalyvauti aukcione, gamintojas privalo nurodyti vietovę, kurioje gamintojas planuoja statyti elektros gamybos įrenginius taip, kad būtų galima nustatyti šių įrenginių esamą ar planuojamą buvimo vietą.
Nurodant vietovę, atsižvelgiant į elektros gamybos įrenginių buvimo vietą, jų techninę specifiką (pvz., saulės šviesos elektrinės gali būti statomos ant pastatų stogų, ar integruojamos į pastatą, jo dalį, todėl gali būti aktualus ir buto numeris), rekomenduotina remtis bendraisiais reikalavimais, kurie taikytini adreso struktūrai pagal Adresų formavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092, t. y. nurodant savivaldybę (išskyrus atvejus, kai adreso objektas yra savivaldybės centre), seniūniją (išskyrus miestų seniūnijas), gyvenamąją vietovę, gatvę (išskyrus gyvenamąsias vietoves, kuriose gatvės nesudaromos), žemės sklypo, pastato ar pastatų komplekso numerį gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje, korpuso numerį, jeigu jis yra suteiktas, buto ar negyvenamosios patalpos numerį (jeigu patalpa yra adreso objektas).


* Dėl elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 350 kW ir ne didesnė kaip skirstomųjų tinklų artimiausiame prijungimo taške esama leistinoji galia, išskyrus prie gyvulininkystės, paukštininkystės įmonių, sąvartynų ir nuotekų valymo įmonių statomas biodujų elektrines, kurių galia neribojama, supaprastintų prijungimo sąlygų išdavimo.

Dėmesio! Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimams, neteko galios Įstatymo 14 straipsnio 16 dalies išimtis, todėl organizuojant aukcionus ši nuostata nebebus taikoma, įskaitant Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų 35 punkto nuostatas. 


* Dėl vieno aukciono dalyvio galimybės teikti kelis skirtingus pasiūlymus dėl skirtingų elektrinių.

Nuostatų 9 punkte nurodyta, jog vienas aukciono dalyvis gali pateikti tik vieną pirminį ir vieną patikslintą pasiūlymą dėl tos pačios elektrinės ir tam pačiam aukcionui, tačiau vieno aukciono dalyvio teikiamų pasiūlymų skaičius dėl skirtingų elektrinių ar skirtingiems aukcionų regionams nėra ribojamas. Taip pat aukciono dalyvis negali teikti vieno ketinimų protokolo skirtingoms elektrinėms.
Pažymėtina, jog tokiu atveju, kai vienas aukciono dalyvis pateikia keletą skirtingų pasiūlymų, šis aukciono dalyvis traktuotinas kaip vienas aukciono dalyvis, teikiantis kelis pasiūlymus dėl skirtingų elektrinių. Tokiu atveju suteikiamas vienas aukciono dalyvio numeris, o aukciono žurnale nurodomas dalyvio numeris, pavyzdžiui, 1 ir pasiūlymo numeriai, pavyzdžiui, 1 ir 2. Sudarant aukciono dalyvių eilę, toks dalyvis su skirtingais pasiūlymas eilėje būtų nurodomas taip: 1.1, 1.2.


* Dalyvių eilė sudaroma atsižvelgiant į tarifo dydį ir elektrinės galią.

Pasiūlymų dėl fiksuoto tarifo eilė sudaroma pagal pageidaujamo fiksuoto tarifo dydį didėjimo tvarka, o jei fiksuoti tarifai sutampa – ir pagal didesnę elektrinės įrengtąją galią. Jei sutampa pasiūlymas dėl fiksuoto tarifo ir elektrinės įrengtoji galia – sutapusių dalyvių pasiūlymai reitinguojami vienoje pozicijoje.

Hipotetinė situacija


* Dėl skatinimo kvotos paskirstymo tais atvejais, kai po potencialaus laimėtojo ar laimėtojų toliau eilėje esančių 2 aukciono dalyvių pasiūlymai sutampa.

Hipotetinės situacijos 

1. Laisva skatinimo kvota – 50 MW

Hipotetinės situacijos Dalyvis A pripažįstamas laimėtoju, nes pasiūlė mažiausią fiksuotą tarifą, jam paskiriama pageidaujama skatinimo kvotos dalis – 10 MW. Tuo atveju, jei dalyviai B, C ir D sutinka, kad jiems būtų taikomas potencialaus aukciono laimėtojo pasiūlytas mažiausias fiksuotas tarifas, toliau pirmumo teisę gauti skatinimo kvotą turi antrasis eilėje esantis dalyvis B, likusią skatinimo kvotą dalinasi trečias eilėje esantis dalyvis ar dalyviai – šiuo pavyzdiniu atveju – dalyviai C ir D, nes jų pasiūlymai sutampa
Kadangi lieka pakankamai skatinimo kvotos dalyviams C ir D (50 MW – 10 MW – 10 MW=30 MW, o dalyviai C ir D pageidauja po 9 MW), dalyviai gauna pageidaujamo dydžio skatinimo kvotas, t.y. po 9 MW.

2. Laisva skatinimo kvota – 35 MW


Dalyvis A pripažįstamas laimėtoju, nes pasiūlė mažiausią fiksuotą tarifą, jam paskiriama pageidaujama skatinimo kvotos dalis – 10 MW. Tuo atveju, jei dalyviai B, C ir D sutinka, kad jiems būtų taikomas potencialaus aukciono laimėtojo pasiūlytas mažiausias fiksuotas tarifas, toliau pirmumo teisę gauti skatinimo kvotą turi antrasis eilėje esantis dalyvis B (jam paskiriama pageidaujama 10 MW dalis), likusią skatinimo kvotą (liko 15 MW) dalinasi trečias eilėje esantis dalyvis ar dalyviai – šiuo pavyzdiniu atveju – dalyviai C ir D, nes jų pasiūlymai sutampa.
Atsižvelgiant į tai, jog skatinimo kvotos nepakanka C ir D dalyviams (jų bendras pageidaujamos skatinimo kvotos dydis sudaro 18 MW, o likę tik 15 MW), skatinimo kvota dalinama proporcingai, t.y. po 7,5 MW, išskyrus atvejį, jei vienas ar keli dalyviai atsisako pageidaujamos skatinimo kvotos, tokiu atveju skatinimo kvota paskirstoma likusiems potencialiems aukciono laimėtojams.


* Informacija aukcionų laimėtojams

Komisija, reaguodama į aukcionų laimėtojų paklausimus, kokie turi būti vykdomi tolesni veiksmai laimėjus aukcioną, informuoja, jog pagrindiniai gamintojų, ketinančių statyti bet kokio tipo elektrinę, naudojančią atsinaujinančių išteklių energiją, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, elektrinės prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų etapai yra numatyti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašuose, kurie yra patvirtinti elektros tinklų operatorių ir suderinti su Komisija. Šiuos aprašus galite rasti čia.
Pirmiausiai pažymėtina, jog gamintojai, laimėję aukcioną, vadovaujantis Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo 36.2 punktu, privalo per 3 mėnesius nuo paskelbimo skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtoju dienos kreiptis į Energetikos ministeriją dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo.
Kiti pagrindiniai etapai yra šie:
1. prijungimo sąlygų išdavimas;
2. techninių projektų prijungimo prie elektros tinklo daliai ir gamintojo elektrinės daliai parengimas;
3. prijungimo prie elektros tinklo dalies techninio projekto projektinių sprendinių suderinimas su operatoriumi ir patvirtinimo iš operatoriaus gavimas;
4. prijungimo paslaugos sutarties sudarymas; 5
. operatoriaus pritarimas gamintojo elektrinės dalies techniniam projektui;
6. statybas leidžiančių dokumentų gavimas;
7. prijungimo paslaugos vykdymas, įskaitant ir elektros tinklų pajėgumų padidinimą (esant tokiai būtinybei);
8. komercinių sutarčių sudarymas;
9. prijungimo prie elektros tinklo dalies ir gamintojo elektrinės dalies objektų techninio vertinimo atlikimas, vykdomas techninio vertinimo komisijos;
10. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktų-pažymų (paleidimo derinimo darbams) gavimas;
11. įjungimas bandomajai objektų eksploatacijai – objektų derinimas, testavimas, atitikimo išduotoms prijungimo sąlygoms vertinimas;
12. statybų užbaigimo procedūros;
13. elektros įrenginių prijungimo akto pasirašymas.
Periodiškai Komisija sulaukia paklausimų ir dėl galimybės perleisti aukciono laimėtojo teises ir pareigas kitam asmeniui bei perleisti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus. Informuojame, jog leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus pagal kompetenciją išduoda Energetikos ministerija.
Energetikos ministerija 2013 m. kovo 28 d. raštu yra informavusi, jog pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 6 punktą leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduodamas gamintojui pateikus patvirtinimą apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą skatinamai kvotai. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodamas asmeniui (juridiniam arba fiziniam), laimėjusiam minėtą aukcioną, ir neišduodamas asmeniui, perėmusiam skatinimo kvotų paskirstymo aukcione laimėjusio asmens teises ir pareigas.
Pagal Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 16 dalį ir Veiklos elektros eneregtikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 49 punktą leidimų turėtojai neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis leidime nurodyta veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį. Asmuo, kuris baigė vystyti elektrinės statybos projektą pagal turimą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, turi teisę kreiptis į Energetikos ministeriją su prašymu gauti leidimą gaminti elektros energiją. Leidimo gaminti elektros energiją negali gauti kitas asmuo, kuris perėmė šio elektrinės statybos projekto vystymo teisę iš leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus turinčio asmens.
Asmuo gali perleisti elektros energijos gamybos objektą, kuriam jau išduotas leidimas gaminti elektros energiją, kitam asmeniui. Šiuo atveju, pagal Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo 62 punktą, perleistam energiją gaminančiam objektui skatinimo priemonių skatinamojo supirkimo tarifo ir kitų skatinimo priemonių taikymas nepanakinamas ir tęsiamas. Naujas elektrinės savininkas turi kreiptis į Energetikos ministeriją su prašymu gauti naują leidimą gaminti elektros energiją senojo pagrindu.

* Jeigu operatorius vėluoja atlikti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus, motyvuodamas nebaigtu viešuoju pirkimu / trečiųjų asmenų veikla ar neveikimu derinant projektą, ar teisės aktuose yra nustatytas terminas, per kurį turi būti baigtas viešasis pirkimas / projekto derinimas?

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose terminas, per kurį turi būti baigtas viešasis pirkimas ar parengtas elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų projektas, nėra nustatytas. Šie darbai gali užsitęsti dėl servitutų nustatymo, darbų atlikimo sezoniškumo ir kt. nuo operatoriaus nepriklausančių aplinkybių.
Paminėtina, kad, vadovaujantis Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo 14 punktu, projektavimo darbus, susijusius su buitinio vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie operatoriaus elektros tinklų ir šiam prijungimui reikalingą operatoriaus elektros tinklų plėtrą iki elektros tinklų nuosavybės ribos tarp operatoriaus ir vartotojo, organizuoja ir koordinuoja operatorius.
Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Naujų buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sutarčių standartinių sąlygų aprašo 13 punktu, buitinis vartotojas elektros tinklų projektą ir sąmatą gali pasirinkti rengti ir pats, savo lėšomis. Tokiu atveju jis šį pasirinkimą pažymi raštu, pildydamas paraišką dėl prijungimo sąlygų gavimo, ir jam yra pritaikoma 20 proc. nuolaida nuo Komisijos patvirtintų prijungimo įkainių ar vartotojo mokamos faktinės prijungimo darbų
kainos . Visų kitų (ne buitinių ir ne socialiai pažeidžiamų) vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų, įskaitant buitinių ir ne buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimą žemės ūkio paskirties žemėje, taip pat laikino vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų projektavimo darbus, rengia ir derina vartotojai ir gamintojai.
Paminėtina, kad, jei kitas (ne buitinis ir ne socialiai pažeidžiamas) vartotojas projektą rengia savo lėšomis, jam taikoma 10 proc. nuolaida nuo Komisijos patvirtintų prijungimo įkainių ar vartotojo mokamos faktinės prijungimo darbų kainos.


* Kaip bendrabučių, kuriuose nėra įrengtų elektros apskaitos prietaisų, gyventojams apskaičiuojama ir paskirstoma mokėtina suma už suvartotą elektros energiją?

Bendrabučių tipo daugiabučių namų suvartota elektros energija gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose paskirstoma pagal Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodiką.
Bendrabučiuose, kuriuose nėra įrengtų elektros apskaitos prietaisų, atitinkančių komercinės elektros apskaitos įrangai keliamus reikalavimus, sunaudotas elektros energijos kiekis (užfiksuotas įvadiniame elektros apskaitos prietaise) bendrabučio gyventojams skirstomas proporcingai gyventojų gyvenamųjų patalpų plotui.
Pavyzdžiui, jei bendra bendrabučio mokėtina už elektros energiją suma 500 Lt, o visas patalpų plotas 1000 kv. m., tai įmoka už sunaudotą elektros energiją 40 kv. m buto savininkui būtų apskaičiuojama taip: 500/1000*40=20 Lt.


*Ar ūkininkas, elektros energiją ketinantis vartoti savo šeimos poreikiams, prijungiant elektros įrenginius prie elektros tinklų gali būti laikomas buitiniu vartotoju?

Taip, nes, vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 6 punktu, buitinis vartotojas elektros energiją perka asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, pavyzdžiui: individualiam gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui, vasarnamiui, sodo sklypui, garažui, daugiabučio gyvenamojo namo arba bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo butui ir pan. Tačiau jei per 12 mėn. nuo elektros įrenginių prijungimo momento buitinis vartotojas elektros energiją pradės naudoti savo ar kitų asmenų ūkinės komercinės ar profesinės veiklos reikmėms tenkinti, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 9 dalimi, jis turės sumokėti skirtumą tarp buitiniam ir nebuitiniam vartotojui apskaičiuotos prijungimo įmokos, jei bus gautas skirstomųjų tinklų operatoriaus reikalavimas.

* Ar esami karšto vandens apskaitos prietaisai daugiabučiuose namuose turi būti keičiami į naujus, priklausančius karšto vandens tiekėjui?

Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų.
Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nustato, jog karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju šilumos tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje.
Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, darytina išvada, jog teisės aktai numato karšto vandens tiekėjo pareigą įrengti karšto vandens atsiskaitomuosius prietaisus. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.
Pažymėtina, jog karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema. Nuotolinio nuskaitymo sistema leidžia karšto vandens tiekėjui tiesiogiai gauti tikslius duomenis apie kiekviename gyvenamojo namo bute ir (ar) kitoje patalpoje suvartotą karšto vandens kiekį, apskaitytą karšto vandens apskaitos prietaisu. Tai leidžia išvengti situacijų, kai gyventojams netiksliai deklaruojant karšto vandens kiekį, visas daugiabučiame name suvartotas karšto vandens kiekis nesutampa su gyventojų deklaruotu ir/arba pagal normatyvus priskirtu karšto vandens kiekiu.

* Kodėl reikia mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį?

Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.
Pažymėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Atsiskaitomųjų karšto vandens paskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 (toliau –Metodika). Metodikos 7 punkte yra pateikta atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo sąvoka. Vadovaujantis šia Metodikos nuostata, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas – atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimas, patikros organizavimas. Metodikos 14 punkte numatyta, jog karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį savivaldybės taryba nustato veiklos plano vykdymo laikotarpiui. Metodikos 12 punkte veiklos planas apibrėžiamas kaip apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai.
Atkreiptinas dėmesys, kad apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis grindžiamas būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principu, todėl minėto mokesčio netaikymas galimai neleistų įvykdyti veiklos plano, nes nebūtų gautos plane numatytos lėšos, reikalingos apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugai teikti. Vadovaujantis Metodikos 21 punktu, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti nustatomas arba litais vartotojui per mėnesį, arba litais per mėnesį už apskaitos prietaisą. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas litais per mėnesį, nustatomas metines skaitiklių priežiūros sąnaudas dalinant iš 12 mėnesių, todėl yra mokamas vartotojų kas mėnesį net jei vartotojai išvykę, o karšto vandens apskaitos prietaisai nenaudojami. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio.
Karšto vandens tiekėjui įrengus karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, gyventojai turi mokėti šių prietaisų aptarnavimo mokestį. Jeigu pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemos projektą, butuose įrengta po du karšto vandens apskaitos prietaisus, pakeitus esamus prietaisus naujais, namo gyventojai turės mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį už du skaitiklius.

* Ar šilumos kaštų paskirstymo sistemos priežiūros mokestis ir karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis nesidubliuoja?

Į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį ir šilumos kaštų paskirstymo sistemos priežiūros mokestį įskaičiuotos sąnaudos yra skirtingos ir nesidubliuoja. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose, jeigu yra techninės galimybės ir vartotojai pageidauja, šilumos tiekėjai įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose suvartotos šilumos apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į šilumos pardavimo kainas arba nustatomas atskiras mokestis tik atitinkamos grupės vartotojams. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais nustatytam šilumos kiekiui paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – Taisyklės), Taisyklių 48.6 punkte nustatyta, kad šilumai paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams gali būti naudojami tokie butuose ir kitose patalpose įrengti šilumos, šilumnešio kiekio matavimo prietaisai, kurie nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai ir jų rodmenų ataskaitos naudojamos tik šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti: šildymo prietaisų dalikliai-indikatoriai; buitiniai šilumos skaitikliai. Vadovaujantis Taisyklių 51 punktu, neatsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus savo lėšomis įsigyja, įrengia ir prižiūri vartotojas, jeigu šalių susitarimu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje ar Lietuvos Respublikos teisės aktais nenustatyta kitaip. Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo bei dėl butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (taip pat ir dėl šilumos įrenginių rekonstrukcijos), priėmimo teisiniai pagrindai išdėstyti Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme.

* Kodėl užsukus termostatinį ventilį ar jį atsukus minimaliai yra priskiriamas papildomas šilumos kiekis?

Nepaisant to, jog dalis daugiabučio namo, kuriame įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisai butuose, gyventojų, taupydami šildymą, visiškai užsuka termostatinius ventilius arba palieka minimaliai atsuktą termostatinį ventilį, šių gyventojų butuose laikosi norminė ar artima norminei patalpų oro temperatūra (vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 1 lentelės 1 punktu, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti palaikoma 18–22°C temperatūra). Taip yra todėl, kad į šių gyventojų butus per vidines pertvaras patenka šiluma iš gretimų butų ir patalpų. Tokiu atveju butas apšildomas, tačiau už minėtą šilumą apmoka gretimų butų savininkai.
Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18°C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto, ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t.y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita.
Atkreiptinas dėmesys, jog kuo mažiau šildosi visi šilumos vartotojai, tuo mažesnė yra tolygaus šildymo sąlyga, todėl gyventojai, taupantys šilumą savo bute mažina šilumos suvartojimą – šilumos kiekį, tenkantį pastato vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto šildyti, o kartu ir tolygaus šildymo sąlygą, kas lemia mažesnius mokėjimus už šilumą.

* Dėl šilumos paskirstymo metodų parengimo

Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šilumos vartotojų teisė parengti bei su Komisija suderinti atskirą, pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą. Komisija, įgyvendindama anksčiau minėtą Šilumos ūkio įstatymo nuostatą, 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtino Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisykles (toliau – Taisyklės).
Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo pardavimo sutarčių šalims sutarus ir jį nurodžius šalių pagal individualiai aptartas sąlygas pasirašytose sutartyse. Taisyklių 18.1. punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo metodą pasirenka pastato šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsnio bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi sprendimas dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo priimamas daugiabučio namo bendrasavininkų daugumos sprendimu.
Atsižvelgdama į tai, bei vadovaudamasi koncentruotumo ir ekonomiškumo principais Komisija pažymi, kad šilumos paskirstymo metodą parengti turi teisę vienas iš atitinkamo daugiabučio namo bendrasavininkų ar bendrasavininkų grupė, tačiau tam, kad vartotojų parengtas šilumos paskirstymo metodas būtų teikiamas į Komisijos posėdį derinti, Komisijai privalo būti pateiktas daugiabučio namo bendrasavininkų daugumos sprendimas dėl vartotojų parengto šilumos paskirstymo metodo taikymo.

* Kodėl individualių namų savininkai turi mokėti pardavimo kainą už kiekvieną geriamojo vandens apskaitos prietaisą?

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika buvo pakeista 2011 metais, kadangi iki tol galiojusi tvarka, kai vartotojams, gyvenantiems individualiame name, pardavimo kaina buvo skaičiuojama individualiam namui, nepriklausomai nuo jame įrengtų apskaitos prietaisų skaičiaus, diskriminavo kitus vartotojus, turinčius tik vieną geriamojo vandens apskaitos prietaisą, t. y. neturinčius apskaitos prietaisų, skirtų želdiniams laistyti, gyvuliams girdyti ir pan. Pakeitus tvarką, vartotojams sudaryta galimybė įsirengti norimą skaičių apskaitos prietaisų ne buitiniams poreikiams (laistymui, gyvulių girdymui ir t.t.) ir mokėti tik už patiektą vandenį, nemokant už nuotekų tvarkymą.
Todėl vartotojai, turintys tik vieną apskaitos prietaisą buitiniams poreikiams (mokantys už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą), moka pardavimo kainą tik už vieną apskaitos prietaisą, o vartotojai, naudojantys vandenį laistymui, gyvulių girdymui ir t.t. bei nenorintys mokėti už nuotekų tvarkymą, moka pardavimo kainą už tiek apskaitos prietaisų, kiek jų turi.
Visus vandens apskaitos prietaisus individualiame name (įvadinį ir poįvadinius) vandens tiekėjas įrengia savo lėšomis, juos aptarnauja (sugedus remontuoja, keičia, atlieka metrologinę patikrą, tikrina rodmenis), už tai vartotojas atskirai už kiekvieną apskaitos prietaisą moka pardavimo kainą.






Paskutinis atnaujinimas: 2013-10-17 22:02